Paskutinės dienos (jau be
automobilio) liko pažinčiai su Fesu. Pirmiausiai, Fes – tai didžiausias išlikęs ir geriausiai išsilaikęs senamiestis
visame musulmonų pasaulyje, ir čia neturi jokių šansų nepasiklysti 😀. Nors
sakoma, kad medinoje yra dvi pagrindinės gatvės į kurias srautas anksčiau ar
vėliau atneš, kad yra kažkokia sistema ir ją galima „įkirsti“, tai mums niekaip
nepavyko. Kita vertus, čia gal net būtina pasiklysti, tiesiog eiti, dairytis,
stebėti, jausti, užuosti... O stebėti
čia tikrai yra ką. Čia mažiausiai 500 metų senumo pasaulis su 10 000 gatvių
labirintu be jokių automobilių, tik žmonių jūra. Čia tikrai baisiai didelė ir
klaidi medina, o tiksliau net dvi medinos: Fes
Jdid ir Fes el Bali (didžiausia pasaulyje
vientisa miesto vienovė be eismo). Kaip ir kitų miestų medinos, ši yra apjuosta
labai aukšta tvora ir turi daug įėjimų, o pagrindiniai medinos vartai Bab Bon Jeloud. Klaidžiodamas tų
gatvelių labirintais tikrai pasijauti kaip viduramžiuose, kažkokiame
stebuklingame pasakų pasaulyje iš „tūkstančio ir vienos nakties“... tikrai,
neperdedu. Margaspalviai arabiški ornamentai, spalvota „kuklusklaninė“ vietinių
gyventojų apranga, riestanosiai aladino batai dabar vadinami babušais (baboush), įvairiausi prekeiviai ir
prekės – nuo prieskonių, marinuotų gėrybių, gyvų vištų iki rietimų margiausių audinių,
įvairiausių odinių gaminių ir dar bala žino ko... Beje, gerai, kad mes gyvenome
ne medinoje, nes neįsivaizduoju kaip sutemus tuose siaurų gatvelių labirintuose
reikėtų rasti savo viešbutį.
Dar teko čia matyti vietinių
laidotuves, einant siaurutėle medinos gatve pro pat mus procesija giedodama
pranešė negyvėlį ant kažkokių neštuvų visiškai be jokio karsto, tik suvyniotą į
baltą drobę. Keistas reginys... negi taip ir laidos?
Būtina ir privalu būnant Fese pamatyti garsiąsias odos raugyklas (tanneries), nors gal ir ne pats
maloniausias reginys akiai ir nosiai 😀. Nudirtos gyvūnų odos čia rūgsta
įvairiuose skysčiuose: karvių šlapime, paukščių išmatose ir panašiuose
mišiniuose iš plytų ir molio sulipdytose cisternose, kitos jau džiūsta saulės
atokaitoje, trečios mirksta iš natūralių medžiagų pagamintuose dažuose. Ir dar
tuose visuose š... iki alkūnių murkdosi darbininkai, tas odas raugia, dažo, nešioja,
perkėlinėja, tvarko... paskui iš jų kažkas siuva įvairius gaminius: pufus,
rankines, diržus, striukes... tik pirk. Kvapas žodžiais nenupasakojamas, o ir
vaizdas įspūdingas. Kad tą visą „grožį“ pamatytum iš viršaus, turi užsikabaroti
ant kokio namo (krautuvės) stogo – ten beveik visi aplinkiniai pastatai turi „stebėjimo“
terasas atviras turistams. Į terasą tenka lipti pro įvairiuose pastato aukštuose
esančias odos gaminių krautuvėles, kuriose tu, be abejo, turi viską pirkti. Pavyzdžiui,
nusipirkau rankinę, tikrai įdomi, kokybiška, gera, dar nusiderėjau kelis kartus
kaip ir už viską Maroke, bet nežinodama kartu nusipirkau ir tą kvapą 😀,
kurį grįžus namo teko vėdinti kelis mėnesius.
Kita vertus, kvapas ten nebuvo toks
baisus kaip tikėjausi, bet įsivaizduoju koks jis būna vidurvasarį 😀. Kvapui
užmušti vietiniai duoda po nosim pasikišti mėtos šakelę, bet ką ta mėta prieš
tokią smarvę. Odos raugyklos lygtais yra dvi: didžiosios ir mažosios. O gal net
ir trys – kažką tokio, pamenu, vietiniai mums paišė žemėlapyje. Didžiąsias
raugyklas, pasirodo, valdo 18 šeimų, o jose dirba 350 žmonių. Ir tuose š...
visą dieną besimurkdančio darbininko darbo užmokestis yra 10 eurų per dieną. Kažkaip
žiauru, kai stebi ten apačioje raugyklose zujančius ir iki ausų murzinus
žmones, kurie turbūt visą gyvenimą to kvapo nenusiplauna ir neišsivėdina.
Raugyklų be „gido“ turbūt nebūtume radę, nors sakoma, kad rastum pagal kvapą 😀.
Fes dar yra
vadinamas „Afrikos Atėnais“ ir tai vienintelis išlikęs tikras viduramžių
miestas, be abejo, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai seniausias Maroko
imperatoriškasis miestas ir pirmoji arabų dinastijos sostinė. Tikrai įspūdinga
vieta, tik truputį gaila, kad dėl subjurusio paskutinėmis dienomis oro ne viską
spėjome pamatyti. Išskridom iš Fes
lyjant. Gal ir gerai – ne taip sunku išvykti. Ir tikrai žinau, kad mes čia
grįšim!
Jeigu reikėtų sudaryti mano
rekomenduotinų lankytinų vietų top penketuką, tai jis atrodytų taip: Essaouira, Sachara (Merzouga), Dades Gorge, Le Gzira, Marakech, Cascades
d'Ouzoud. Visa kita neprivaloma 😀. Kitam kartui aplankyti dar liko mėlynasis
Chefchaouen ir Tangier.
Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?
Perkant skrydį reikėtų žinoti, kad pasas turi galioti dar 6 mėn. grįžus iš
Maroko. Susikalbėti ten pavyks tik prancūziškai (arba gestais), angliškai –
nelabai. Reikėtų turėti omenyje, kad čia draudžiama fotkinti valstybės įstaigas
ir pareigūnus. Lauktuvėms: keramika ar sidabriniai papuošalai, kurie
kiekviename mieste bus kitokie, saviti; baboush
– įvairiausių formų ir spalvų odinės šlepetės; argano aliejus ir iš jo
pagaminti: muilas, kosmetika, kvepalai ir t.t. netgi medus. Rekomeduotina į
Maroką vežtis smulkių lauktuvių: saldainių, tušinukų... O svarbiausia
nusiteikti patirti kuo daugiau nuotykių!
* truputis skaičių:
1 litas =
maždaug 3 dirhamai (kainas apytikriai daliname iš trijų)
1 ltr.
benzino – 10,3 dirhamo
auto nuoma
„Reno Clio“ vienai dienai iš Agadyro
(su full insurance ir
kondicionierium) – 35 eur
nuvažiuota Agadir – Le Gzira – Agadir 350 km, kuras
270 dirhamų (85 Lt)
autobuso bilietas Agadir
– Essaouira (175 km) apie 14 Lt
asmeniui
autobuso bilietas Essaouira
– Marrakech (180 km) apie 17 Lt
asmeniui
jūros gėrybių padėklas dviems Essaouiroje (maždaug
4 rūšių ir dydžių krevetės, sardinės, dorada, kažkokia labai skani raudona snapper fish, didelis krabas) su
daržovėmis ir cola – 250 dirhamų
kuklesnis jūros gėrybių padėklas dviems Essaouiroje
kitą dieną – 160 dirhamų
pigiausios apelsinų sultys Djemma Al-Fna aikštėje kainavo – 3
dirhamai/stiklinė
butelis 1,5
ltr. apelsinų sulčių – 20 dirhamų
alus “Flag” – 9-13 dirhamų
viskis supermarkete 0,7 ltr. (dezinfekcijai 😀) – 135
dirhamai
tadžino arba kuskuso porcija – apie 30 dirhamų
harira (tradicinė tiršta sriuba) – 5 dirhamai
labai sočiai Fese
pavalgyti galima už 70 dirhamų (sriuba, kuskusas su vištiena, cola, kava,
desertas)
poros valandų trukmės kelionė su kupriais į dykumą
pasitikti saulės – 200 dirhamų / asmeniui
„Kia
Picanto“ penkioms dienoms (1,4 ltr. benzinas su kondicionierium) su parvarymu
iš Fes – 200 eur
per penkias dienas išnuomotu automobiliu nuvažiuota
1710 km, kuras 1080 dirhamų (340 Lt)
viso per Maroką nuvažiuota apie 2400 km (iš jų – 2060
km automobiliais ir 350 km autobusais)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą