Portugalija - Azorų salos: I dalis. Lisabona ir festivalis

Portugalijoje pirmą kartą buvome lygiai prieš 17 metų. Prieš kelis metus buvome Madeiroje, o po jos jau kelis metus buvau apsėsta Azorų salų idėjos. Tik jas pasiekti nėra paprasta – reikia net kelių persėdimų, vis neradau patogių skrydžių... ir šiemet Airbaltic pasiūlė tiesioginius skrydžius į Lisaboną! O mes dar pavasarį buvom „nužiūrėję“ Lisabonoje vykstantį muzikos festivalį „MEO Kalorama“! Žodžiu, susidėliojo viskas labai neblogai (išskyrus tik tai, kad dėl festivalio prisirišome prie datų, tad viskas kainavo gerokai brangiau, nei būtų keliaujant po kelių savaičių ar mėnesio). Bet apie viską iš eilės.

Portugalija – labai graži ir įdomi šalis, nors ir nėra baisiai populiari kelionės kryptis, kaip jos kaimynės. Kadangi mes prieš keliolika metų keliavome visa pakrante nuo Porto ir Faro, Portugaliją visai pažįstam, tad šiemet nutarėm niekur nesiblaškyti, tiesiog atsifestivalinti Lisabonoje ir paskui iš karto pūsti į Azorus.

Apie Lisaboną labai trumpai. Tai labai gražus ir kompaktiškas miestas, labai patogus keliauti, netgi savaitgalio kelionei, nors skrydis iš Vilniaus trunka 4:30 valandos. Oro uostas beveik miesto centre, vos keli kilometrai nuo senamiesčio (Bolt arba Uber 6-8 EUR). Mieste geras susisiekimas metro, važinėja tramvajus, pilna tuktuk‘ų, bet kai Bolt tokios kainos, tai pats patogiausias būdas visur su pavežėjais. Patogiausia gyventi centre arba netoli jo, nes tuomet beveik viską galima pasiekti pėsčiomis, tik reikia turėti omeny, kad Lisabona išsidėsčiusi ant daugybės kalvų, tad beveik visos gatvelės bus „kreivos“ – tai į kalną, tai nuo kalno, čia daug gana stačių ir ilgų laiptų, užtat daug ir panoraminių apžvalgos aikštelių, nuo kurių galima miestą apžiūrėti iš aukštai. Bet užtat miestas turi daug šarmo ir žavesio. Be visų pagrindinių aplankyti aikščių, pilių ir bažnyčių, kurių čia nevardinsiu, smagiausia tiesiog klaidžioti ir grožėtis siauromis senamiesčio Alfama gatvelėmis, stebėti žmones, užsukti į kokį jaukų tapas bariuką ar restoranėlį, kurių tikrai daug (galiu parekomenduoti stilingą Tapas bar 52, dėl smagios atmosferos, restoraną Maria Catita, dėl gero maisto ir aptarnavimo, restoraną Marisqueira do Lis, dėl galybės jūros gėrybių, beje, čia galima rasti ir percebes). Smagiausias dalykas ir miesto simbolis Lisabonoje senoviniai tramvajaus traukinukai, kuriais net nebūtina važiuoti, jie tiesiog šiaip labai gražiai atrodo, kai pravažiuoja. O dar visas Lisabonos senamiesčio grindinys išklotas tomis mažytėmis nuzulintomis plytelėmis... Ir namai dekoruoti azulejo stiliumi – įvairiausių raštų ir spalvų keraminės plytelės ant namų fasadų, labai primena tas margas vonios plyteles iš vaikystės...

Dar įdomu apsilankyti atokiau centro LF Factory rajonėlyje, kur rasite meno galerijas, įdomesnes krautuvėles, kavines ir restoranus. O išreklamuotas turgus Time Out Market pasirodė labai nefaina turistinė vieta, tai sprukom iš ten kuo greičiau. Influencerių gatvė Pink Street įdomi gali atrodyti tik nuotraukose, bet ir tai dar kažin, nes jos ilgis vos keliasdešimt metrų ir pilna besifotografuojančių žmonių.

Būtina nepamiršti, kad Lisabona yra prie pat vandenyno ar dar ant upės kranto, tiksliau prie jos žiočių, tad vandens čia daug ir puikiausiai galima suderinti miesto pramogas su poilsiu pliažuose, kurie visai netoli miesto. Didelis platus smėlio pliažas Carcavelos nuo centro nutolęs apie 20 km (Bolt kainuos apie 15 EUR), artimesnis, bet mažesnis, pavyzdžiui, Caxias vos 15 km.

Lisabonoje pasilikome 5 dienoms dėl „MEO Kalorama“ festivalio. Festivalis vyko miesto Bela Vista parke, kuris yra pusiaukelėje tarp oro uosto ir miesto centro. Viešbutį išsirinkome taip pat pakeliui, tik jau netoli centro ir keli km nuo festivalio vietos. Beje, viešbučiai ir butai Lisabonoje pasirodė gana brangūs, atsižvelgiant į tai, kad čia pigus transportas, maistas, restoranai. Dienomis vaikštinėjom po senamiestį arba važiuodavome į kokį pliažiuką, paskui vakarienė ir vakare festivalis. Pats festivalis vyko tris dienas, pagrindinės žvaigždės Massive Attack (nerealiai patiko gyvai), Sam Smith (ne mano muzika, bet labai fainas šou), Jungle (mano muzika, šiemet jau matyti gyvai, bet vistiek liuks) ir daugelis kitų. Ir šiaip faina festo atmosfera ir parko lokacija labai tinkama tokiam renginiui – parkas didelis, o iš aukštesnių jo vietų netgi matosi miesto panorama...

 

Žodžiu, planas Lisabonoje – miestas, jūra ir muzika tobulai pavyko! Buvo puikus oras ir puiki atmosfera, viskas kompaktiškai ir smagiai.

Dar noriu pridurti, kad Portugalija, kokią aš atsimenu prieš tuos 17 metų, nelabai pasikeitė. Ir čia blogąja prasme. Tada mums čia viskas atrodė labai vakarietiškai, o dabar supratome, kad mes Lietuvoje labai „nubėgome“ į priekį, o jie liko ten pat. Tikrai labai daug šiukšlių, daug netvarkos, daug apleistų pastatų, baisūs keliai, daug benamių... Mes Lietuvoje nuo tokių dalykų tikrai „atpratę“. Bet labai džiugina kainos, parduotuvėse gal ir panašios, kaip pas mus, bet restoranuose labai smagios (pavyzdžiui, esspreso puodelis vis dar kainuoja iki euro), maistas puikus, šviežias, daug žuvies ir jūros gėrybių, tik viena problema – portugalai beveik nevalgo daržovių, dažniausiai visur pateikiamos tik bulvės.

Dar kalbant apie maistą, čia tikrai daugybė jūros gėrybių, netgi nematytų kitose Europos šalyse. Ir būtai reikia paragauti percebes! Populiariausia žuvis čia tikrai bacalhau – menkė, o jų moliuskai almechas mums pasirodė geresni už Viduržemio jūros regiono vongoles. Populiariausias desertas neabejotinai pastel de natas. Ir dar būtina paragauti ginja – kiekviename bare įpils nepersaldaus vyšnių likerio. Na ir portugališko vyno, nebūtinai portveino.

Tęsinys - spauskite čia